Jei mano širdies nebūtų užgulęs akmuo.Pažiūrėjus iš išorės visiem viskas atrodytų lyg ir gerai,tačiau...
Sekmadienio popietė.Kažkas krebžda virtuvėje,tu ilgai miegojai,bet tavo akys vis vien merkiasi.Nuobodu,už lango matai kuo tikriausiai pilką dangų ir įsismarkavūsį,tačiau ramų lietų.Visi reikalai su namų darbais ir mokykla sutvarkyti,beliko tik išsirinkti pirmadienio aprangą.Ir viskas.Šiandien nebeturėsi ką veikti.Negerai.Į galvą vėl plūsta problemos,neduodamčios ramybės kasdien ir spaudžiančios iš tavęs sūrį.Viskas būtų gerai,jei...tu galėtum pakeisti padėti,bet žinai jog to pakeisti neįmanoma.Niekas negrįš į savas vėžes,nes tai suįro,lyg apipilta rūgštimi.O kaip žinom iš chemijos pamokų,tokios reakcijos nėra grįžtamosios (tai yra cheminės).Šį dalyką gali pritaikyti ir čia.
Beje,mane apmėmė keistas dalykas - pradėjau vengti brangių žmonių.Apie tai buvo rašiusi viena bloggerė,tačiau tada to nesupratau.Taigi,likimas davė suprasti - pradėjau jo vengti.Nesakysiu draugo vardo,bet...tai keista,tai bloga,tai labai žiauru.Šis jausmas ilgai nepaleidžia.Man reikia pertraukos.Nuo visko.Nuo aplinkos.Nuo žmonių.Nuo visų pažįstamų veidų,šmėžuojančių mano mintyse.Dabar tenoriu,jog mano mintyse karaliautų tyla.
Kas tai? Keistas mano likimas ar rudeninė depresija?
Ar Jus kas nors slegia?
Hey, Egle, tikrai viskas bus gerai! Turbūt mane turėjai omenyje, kalbėdama apie bloggerę, susidūrusią su vengimu. Tai va, žinok, vengdama nieko nepasiekiau, nes bent jau mano atveju, man pačiai buvo per sunku. Nežinau, kiek mūsų atvejai panašūs, bet tikiu, kad viską pavyks išspręsti. Sėkmės! :3*
AtsakytiPanaikintiOf course, you. ;D Tai va man irgi per sunku,bet dar sunkiau viską apibūdint.Tai va,keista.
PanaikintiAčiū už komentarą :))
Siunčiu apkabinimą *hug*
Kada įrašas? Užknisi -.-
AtsakytiPanaikinti