Tyla - gera byla...

Na,tik ne ši.Manau pratempiau kokį mėnesį nerašius čia.Šiandien net buvau ištrynus šitą reikalą.Bet žinant mane,jau spėjau anuliuoti...
Kalbant apie mokyklą,galiu duoti labai gerą patarimą.Nešnekėk prie užsieniečių gimtąją kalba.Ypač kai netyčia pasakai tą,ko net negalėtum paaiškint.
Ir...ir...ką aš čia. Nefaina aš.Dar nepapuošiau blog'o Kalėdoms.Taigi tataigi reiktų kažko blizgesnio ir jaukesnio? Netrukus bus padaryta.
Sužinjau apie BLOGMĄ.Gal pabandyti? Jei kas nežinot,nešam snukius čia.Rašysiu ar ne parodys mano kūrybingumas ir valia.Susirimavo ir ate ;D

Apie pirmadienį su savo chebra.

Tiesiog nekenčiu pirmadienių ir jo chebros (kitų darbo dienų).(Na,gerai,penktadienis visai nieko ).

Kažkas tris kartus tave bando žadinti,o tu tiesiog miegi sau toliau ir meluoji,apramindamas žadintoją kuriam laikui,jog JAU LIPI IŠ LOVOS,tačiau tu vertiesi ant kito šono ir snaudi toliau.Šiaip ne taip niūria veido išraiška pasižiūri į laikrodį ir vos negauni infarkto..Susigriebi atsikelti tada,kada būna pasibaigusi padori laiko norma susiruošti normaliam žmogui.Mintyse greitai susidėlioji pasiruošimo stoteles.Taigi,stotelė numeris vienas - vonia.Ten vos negauni antro infarko,išvydęs save veidrodyje.Pagalvoji tik tiek,kad dabar į tave pasižiūrėjęs žmogus,tikrai nepalaikytų europiete.Tikrų tikriausia kinė.(Tai ne rasizmas,čia tik palyginimui).Ir taip kokias dvi valandas.Taigi.vonioje išsimaudai ir skubi į antrąją stotelę - grįžti į savo miegąmąjį apsirengti.Ten kaip taisyklė,pinasi tavo kojos,savo megztuką persivelki mažiausiai dukart,nes pirmą sykį apsimauni išvirkščią.Tada čiumpi milšinišką šepetį arklio plaukams šukuoti.Išsirauni bent pusę savo turimų plaukų ir gailiesi savo ir taip apgailėtinai atrodančių karčių.Greitai pačiumpi kokį papuošalą,kurį užsidėsi autobuse arba mokykloj.Atsisveikini su visais ir varai apie šešiasdešimt metrų link autobuso laukimo vietos.Netrukus šokį į autobusą ir važiuoji į mokyklą ieškoti nuotykių...

Kuo (ne)ypatingi Jūsų pirmadieniai?

Viskas būtų gerai,jei...

Jei mano širdies nebūtų užgulęs akmuo.Pažiūrėjus iš išorės visiem viskas atrodytų lyg ir gerai,tačiau...

Sekmadienio popietė.Kažkas krebžda virtuvėje,tu ilgai miegojai,bet tavo akys vis vien merkiasi.Nuobodu,už lango matai kuo tikriausiai pilką dangų ir įsismarkavūsį,tačiau ramų lietų.Visi reikalai su namų darbais ir mokykla sutvarkyti,beliko tik išsirinkti pirmadienio aprangą.Ir viskas.Šiandien nebeturėsi ką veikti.Negerai.Į galvą vėl plūsta problemos,neduodamčios ramybės kasdien ir spaudžiančios iš tavęs sūrį.Viskas būtų gerai,jei...tu galėtum pakeisti padėti,bet žinai jog to pakeisti neįmanoma.Niekas negrįš į savas vėžes,nes tai suįro,lyg apipilta rūgštimi.O kaip žinom iš chemijos pamokų,tokios reakcijos nėra grįžtamosios (tai yra cheminės).Šį dalyką gali pritaikyti ir čia.

Beje,mane apmėmė keistas dalykas - pradėjau vengti brangių žmonių.Apie tai buvo rašiusi viena bloggerė,tačiau tada to nesupratau.Taigi,likimas davė suprasti - pradėjau jo vengti.Nesakysiu draugo vardo,bet...tai keista,tai bloga,tai labai žiauru.Šis jausmas ilgai nepaleidžia.Man reikia pertraukos.Nuo visko.Nuo aplinkos.Nuo žmonių.Nuo visų pažįstamų veidų,šmėžuojančių mano mintyse.Dabar tenoriu,jog mano mintyse karaliautų tyla.

Kas tai? Keistas mano likimas ar rudeninė depresija?

Ar Jus kas nors slegia?

Trumpai drūtai.

Nesvarbu,kad tau pirmadienį ar kitą darbo dieną reikia anksti keltis,ką padaryti žiauriai sunku,supratau,jog aš vis dėl to nakties žmogus.

Tada laiko gali skirti sau.Tiksliau - vien tik sau.Tu naktį pamirši visus rūpesčius,problemas,krūvas namų darbų ir žiūrėsi filmus ar serialus (na ir ką nors kita) ,kramsnosi saldainius ir būsi tik su savimi.Visi aplinkui tave miega,o tu - ne.Niekas nepriekaištauja tau,jog valgai nesveiką maistą ar žiūri niekam tikųsį filmą,tau nereikia laikytis iš paskutiniųų išklausyti žmogų.Taip,pastebėjau,pradėjau šalintis nuo žmonių,nes visi mane keistai veikia.Būsena lyg drugelio suspaustais sparnais.
Ne į temą,bet likimo įronija,kad noriu sudytų pistacijų,kurių dabar nėra (iš tikro nieko saldaus...) .Visada sulaukiu tokio gyvenimo pašaipaus šypsnio(parduotuvė už daug keturių kilometrų).O taip,tau šypsenėlė atgal.
Visgi,šiandien galiu pasidžiaugti net penkiais sekėjais.Gerai,minėjau,jog tai rašau dėl savęs,bet rodos,kvailas savanaudiško dėmesio instinktas kopia viršun.Tas nelemtas mygtukas ''sekti'',randasi tinklaraščio dešinės pusės viršuje.Matai? Spausk,jei tau kažkas patiko.Ačiū.Ačiū,jei ir nepaspaudei.Gerbiu Tavo nuomonę.

PABAIGAI:Mano mėgimiausia citata.Mėgstu tai,kas gali turėti kelias prasmes.



PĖ.ES.Mano įrašai kažkaip visa išeina trumpi.Tad juos skaityk lėtai ir įsigilink.

Nenersiu giliau.

Net dvylika tuzinų tūkstančių žodžių poemoje,nenusakys,kaip suprantu gyvenimą...

Vandenynas.Aš vidury jo.Aš jau čia pakankamai ilgai.Bet aš neskęstu.Aš plūdė.Plaukiu tik ant vandens paviršiaus.Ramu. Išskyrus tuos tarpus,kai užkumpa audra.Tada mane drąsko vėjas,bandydamas lyg kažkur pradanginti.Bet aš plūduriuoju.Ramiai,po keleto dienų.
Pas mane viskas vienodai.Lygus vanduo.Audra.Lygus vanduo.Audra.Aš esu paviršutiniška.
Prieš keletą dienų supratau,jog visiškai nepažįstu pasaulio,nors vakar galėjau manyti,jog žinau tikrai daug.
Aš plūdė.
Aš...gimiau tokia...abejinga. Taip.Ši mintis vis inrtringai priešinosi su kitomis,bet ko gero visos liko paprastomis kalidingomis smegenų gijomis.
Nereaguoju į pasaulį...savo noru.Aš visad geriau pabūsiu ramiai viena kampe tik ne su žmonėmis pažindinsiuosi su pasauliu.Nežinau,ar tai normalu,bet man visiškai...visiškai į tą pasaulį nusispjaut.
Kasdien stūmiu dienas,mokausi tam,kad išmokčiau ir pritaikyčiau viską ateityje,kurios net nenutuokiu.Laukiu kažko sau.Bet tikrai nežinau ko.Gal tai - domėjimasis pasauliu? Galbūt.Nežinau.
Gal neskiriu gyvenimo splavų? Viskas susiliejo į vieną.
Šūdinas jausmas.

Galbūt tu nieko nesuprasi.
Bet man nusispjaut.

Gyvenimo prieskoniai arba likimo pirštas.

Ok,žmonės,gyvenime būna ir didelių pasisiekimų,bet jis dažnai parodo ir savo vidurinį pirštą.

Kai taip stengiesi,o iš viso to išeina špyga.

*Eglės geriausieji*

Kai nueini į maximą nusipirkti savo didelį indelį mėgstamiausių salotų, ir jas išberi vidury apsipirkimo salės;

Kai vasarą apsirengi pačiais tobuliausiais rūbais,kulniuoji link draugės namų ir ima pilti lyg iš kibiro,o jau nuėjai pusę kelio, ir paskui  bandai sugalvoti kaip nesušlapinti draugės baldų;

Kai tu specialiai anksti atsikėlus ruošies į mokyklą,jog spėtum pasikartoti istorijos kontrolinio medžiagos,eidama į mokylą dukart griūni Į TĄ PAČIĄ balą,eini persirengti du kartus namo ir pavėluoji į kontrolinį;

Kai nemiegojęs mokyloje pradedi pasakoti kaip leidai atostogas,nors mokytoja klausė ar turim svarbių naujienų;

Kai nusiunti pirkinių sąrašą kitam žmogui;

Kai parduotuvėj ragini neva savo tėtį eiti,pasirodo tai visai kitas žmogus (neretai - piktas dėdė);

Kai nusidažai plaukus ir tikies šiek tiek ryškesnės spalvos,o ne ''liepsnojančiai''radonų ;

Kai eini per mokyklą su aukštakulniais,sumanai primesti,jog su jais vaikštai puikiai ir žiūrint nemėgstamiausiai klasei tu ''dardi'' laiptais, ir to rezultatas - patempta koja;

Kai esi žiauriai ištroškęs,pasiimi ant savo stalelio padėtą stiklinę vandens, ir pasimėgavęs ''tyru vandeniu'', išvysti stiklinėje paskendusiąc musę;

Kai nori parašyt draugei ''Ei ziurek...'',parašai ,,Ei ziurke...'';

Kai pripaišai savo sąsiuvinį įvairių gėlyčių bei širdelių,prie lentos tave pakviečia mokytoja,sakydama ''Atsinešk sąsiuvinį'';

Kai mokykloj,eidama su klasiokėm per tą savaitę pasakai kelis keiksmažodžius ir pamatai,jog už tavęs ėjo mokytoja;




Štai ir pasidalinau savo, ''prieskoniais''.

Kokių ''likimo piršto išdaigų'' patyrėte Jūs?

I įrašas.

Esu turėjus tikrai nemažai tinklaraščių bei rašiusi į į įvairius blog'us.Tačiau žinant mano nepastovumą šį tinklaraštį galiu uždaryti šimtą kartų,pranešimą parašyti vos tik vieną,gal net jį ištrinti ir taip toliau.Ne visiems suprasti.
Čia atrasit šio to apie mane.Ne,tai nebus kažkoks super duper vykęs dienoraštis. Nesu linkus atvirauti bei viešinti savo viso gyvenimo.Čia jo tik bus labai maža dalelė.Dažniausiai tai bus kvailos ir (ne)logiškos mintys,kurių galbūt ir ne visi supras.Na ir kas.Bent jau žinot kodėl šitaip pavadinau blog'ą.



Čia turėjo būt prisistatymas,tačiau tikrai nemoku savęs pristatyti teigiamai,neturiu tos ''charizmos'',kuri užkabina,nesu iškalbinga ir neturiu plataus žodyno.Tačiau nepaisant šių savybių aš pabandysiu išpešti bent keletą faktų apie save.

♣ Esu Eglė.Kažkas sakė,jog šis vardas reiškia mirtį.Šitas vardas nėra super skambus,gal kiek trumpas,bet neturėjau teisės pasirinkti,tad sureaguoju,kai esu šaukiama šiuo vardu.

♣ Man šešiolika.Tačiau niekas,pažvelgęs į mane tuo netiki.Na ir gerai,jog atrodau jauna. Pažiūrėsim,kaip atrodysiu keturiasdešimties.

♣ Kaip ir minėjau,esu LABAI nepastovi.

♣ Dievinu žalius obuolius.Labai.Aplamai,dievinu kas yra saldžiai rūgšu.Galiu suvalgyti citrinos griežinėlį nesivaipydama (žinoma,be cukraus).

♣ Mėgstu žalią,violetinę.turkio,koralinę,mėtinę bei gintarinę splavas.

♣ Mėgstu saldumynus.

♣ Nežinau,kuo norėčiau būti ateityje. O tai labai knisa.

♣ Dievinu pelėdas. Ir visokius panašius padarus. Vien su pelėdos simbolika turiu apie šešeius daiktus.

♣ Neturiu geriausios draugės.Turiu keletą gerų,bet jos nėra tos tikrosios.

♣ Esu nesukalbamo charakterio bei užsispyrusi.

♣ Dauguma manęs nemėgsta.Turbūt dėl charakterio.

♣ Patinka būti vienai.

♣ Nemėgstu savo išvaizdos.

♣ Mėgstu skaityti.Tai NĖRA nuobodu. Reikia mokėti atrasti knygą,skirta TAU.

♣ Kolekcijonuoju...vėduokles.Tiesa,dabar turiu tik vieną.Bet tikrai norėčiau jas kolekcionuoti. Jei turit atliekamą - siųskit.






Manau,jog šiam kartui užteks,kadangi jaučiu,jog tuoj įsismaginsiu.