Apie pirmadienį su savo chebra.

Tiesiog nekenčiu pirmadienių ir jo chebros (kitų darbo dienų).(Na,gerai,penktadienis visai nieko ).

Kažkas tris kartus tave bando žadinti,o tu tiesiog miegi sau toliau ir meluoji,apramindamas žadintoją kuriam laikui,jog JAU LIPI IŠ LOVOS,tačiau tu vertiesi ant kito šono ir snaudi toliau.Šiaip ne taip niūria veido išraiška pasižiūri į laikrodį ir vos negauni infarkto..Susigriebi atsikelti tada,kada būna pasibaigusi padori laiko norma susiruošti normaliam žmogui.Mintyse greitai susidėlioji pasiruošimo stoteles.Taigi,stotelė numeris vienas - vonia.Ten vos negauni antro infarko,išvydęs save veidrodyje.Pagalvoji tik tiek,kad dabar į tave pasižiūrėjęs žmogus,tikrai nepalaikytų europiete.Tikrų tikriausia kinė.(Tai ne rasizmas,čia tik palyginimui).Ir taip kokias dvi valandas.Taigi.vonioje išsimaudai ir skubi į antrąją stotelę - grįžti į savo miegąmąjį apsirengti.Ten kaip taisyklė,pinasi tavo kojos,savo megztuką persivelki mažiausiai dukart,nes pirmą sykį apsimauni išvirkščią.Tada čiumpi milšinišką šepetį arklio plaukams šukuoti.Išsirauni bent pusę savo turimų plaukų ir gailiesi savo ir taip apgailėtinai atrodančių karčių.Greitai pačiumpi kokį papuošalą,kurį užsidėsi autobuse arba mokykloj.Atsisveikini su visais ir varai apie šešiasdešimt metrų link autobuso laukimo vietos.Netrukus šokį į autobusą ir važiuoji į mokyklą ieškoti nuotykių...

Kuo (ne)ypatingi Jūsų pirmadieniai?